Antroji diena

Šį kartą jau šiek tiek daugiau nuotykių. Apie 16:00 išvykome pasižvalgyti po čia esančias dviračių parduotuves bei remonto dirbtuves. Visgi aš nemoku važiuoti…. arba nemoku taip kaip važiuoja čia esantys žmonės, nes tai primena chaotišką ir skirtingu greičiu judančią kritinę masę. Viena plačia dviračių juosta iš karto juda masė žmonių, vieni juda greičiau kiti lėčiau, tačiau visi draugiški – suskambina skambučiu ir kantriai laukia kol pasitrauksi iš kelio.

Infrastruktūra išvystyta puikiai. Kelyje einančiame per tiltą suskaičiavome keturias dviračių juostas(viena juosta tradicinės automobilių juostos pločio) tuo tarpu automobiliams palikta vos po vieną juostą į kiekvieną pusę.

Visa kita įrengta paprastai: atskiros juostos sukti į dešinę dubliuojasi su automobilių posūkių juostomis, tačiau kas kartą nustembi, kai automobilių vairuotojas tave pastebi ir tiesiog praleidžia(!).

Kol kas tiek įspūdžių, pasistengsiu viską suvokti, nes kol kas jaučiuosi it būčiau atsidūręs kitoje planetoje. Zigmantas irgi sunkiai dėsto mintis, tad apie mūsų įspūdžius kol kas mintimis bandau dalintis aš. Atleiskite už nuoseklumo trūkumą, tiesiog visko čia tiek daug! Laukite sekančių įrašų.