Paskutinė diena Kopenhagoje prabėgo išties greitai. Neįtikėtina ta žmogaus prigimtis – arba kitaip tariant prie gero priprantama. Per tas kelias dienas čia spėjau priprasti prie šios puikiai išvystytos dviračių infrastruktūros. Pradžioje taip nejaukiai riedėję po Kopenhagos gatves šiandien jautėmės jau tikri asai. Lėkėm kartu su srautu nebijodami.

Aplankėm Kristianiją, pamatėm dar šiek tiek miesto bei aptikom itin įdomią vandens darbininkų brigadą – jie iš vandens aplink krantus traukė dviračius. Man nesuprantamu būdu aplink Kopenhagos krantus yra nuskandinta tūkstančiai dviračių, kuriais ši brigada ir rūpinasi. Naras, plausto kapitonas bei keli pagalbininkai plaukdami kelis metrus nuo kranto ieškojo bei iš vandens traukė čia sumestu dviračius…. Nepatikėsit kiek jų ten daug. Vienas po kito narai iš vandens traukė vienas už kitą įdomesnius eksponatus. Vieni surūdiję ir dumbliais apaugę, kiti – dar žvilgančiais ratlankiais, matyti įmesti neseniai.

Šis miestas manau ne tik man bet ir su manimi keliavusiems draugams paliko tikrai neišdildomą įspūdį. Mano širdyje miestas išliks kaip jauki vieta kur visada norėsis sugrįžti. Ačiū Kopenhagai už gražius vaizdus bei padovanotus gerus orus.

Dėkojam ir Aurelijai mūsų gidei bei namų šeimininkei pas kurią ir svečiavomės. Ačiū.

Oh realy yeh (Aurelija kairėje)

Norėčiau visiems sekusiems šią įrašų seriją pasiūlyti būtinai čia apsilankyti.

Pasigrožėkite dar keliomis dviračių miesto akimirkomis (Kazimiero Šešelgio nuotraukos):