Katedra – Santariškės – Verkių parkas – Žalieji ežerai. Bent jau taip aš įvardinčiau šį maršrutą. Apie kelionę nuo Katedros iki Jeruzalės reikėtų užsiminti trumpai: didelė dalis kelio yra aukštos kokybės dviračių takas, tačiau trūkinėjantis ir nepastovus, tačiau tikrai geriau nei važiuoti drauge su automobilių transportu. Daugiau nesiplėsiu, nes ta dalis labai urbanizuota ir tiesiog man per dažnai matoma. Norėčiau papasakoti apie žaluma pasidabinusią ir dviratininkų pamėgtą Santariškių – Verkių – Žaliųjų ežerų (Balsio ežeras) dviračių tako atkarpą.
Leidžiamės smagiu kalneliu link žiedo. Čia keistoje vietoje dviračių takas nutrūksta, bet pravažiavus pėsčiųjų taku ir persikėlus į kitą gatvės pusę rasime labai aukštos kokybės dviračių – pėsčiųjų taką.
Reikėtų pasisaugoti iš kairės ir iš dešinės važiuojančių automobilių, nors eismas ne intensyvus, tačiau apsidairyti būtina. Jei mėgsti greitai minti, (apie 30 – 40 km/h) tuomet turi nuolat saugotis kitų dviratininkų ir žinoma automobilių.
Taigi tęsiame kelionę link Verkių dvaro/ parko. Už pastarosios sankryžos laukia smagi dauba. Smagi greičio mėgėjams. Įsibėgėti galima tiek, jog pavyks užvažiuoti į kitą daubos kraštą. Tik nepamirškite saugumo.
Girdėjau istoriją, jog dauboje susidūrė dviratininkai. Matyt nuo greičio neprasilenkė vienas su kitu, idant greitai važiuojant siauras dviračių takas tampa dar siauresniu. Bet ne apie blogus dalykus, o tik apie gerus.
Gražūs vaizdai tik prasideda, po kaire jei spėsi pamatyti pasislėpęs tūno apžėlęs ežeriukas, na o po dešine baltas pastatas, tai dvaro arklidės. Bet nusukimą į dešiniau esantį dvarą pravažiuojame ir tęsiame kelionę kairiau besisukančiu keliuku.
Nuo čia dviračių takas kuriam laikui virsta miško takeliu, bet pakankamai geru ir tvarkingu, jog lėkti su vėjeliu. Takas driekiasi šalia automobilių kelio į žaliuosius ežerus arba Balsių kryptis.
Nors važiavau apie 14.00 valandą savaitės viduryje, trečiadienį. Tačiau važinėtojų šia trasa tikrai netrūko. Ypač padaugėja vakare, po darbų ir jau esant geriasniam orui taku zuja dviračiai.
Smagi atkarpa, išlindus iš miško takelio pasitinka asfaltuotas takas ir paskutinį kartą šioje trasoje džiugina lengvu pasivažinėjimu. Negąsdinu, bet laukia miško takelis, kuris yra pakankamai geros būklės mano plentiniui dviračiui, na o lengvam pasivažinėjimui beveik idealus.
Nepraskriekite, kairėje pamatysite tikrai dailų ežerą, viena mėgiamiausių šio tako vietų asmeniškai man, nors ir yra netoli triukšmaujančio kelio.
Kažkuriame iš forumų perskaičiau jog šio ežero pavadinimas yra Sausas.
Informacinių stendų gal ir netrūksta, jų pakelyje yra bent 3 – 4, kiek labiau kartais trūksta kryptinių rodyklių, pirmą kartą įvažiavęs į sankryžą nežinai kur nusukti. Bet viską atperka tas tyrinėjimo pojūtis, kuomet kažką atrandi nematyto. Dėl to kartais specialiai norisi pasiklysti ir radus teisingą kelią perdėtai savimi didžiuotis.
Pakeliui galima atsipūsti ar perkąsti sumuštinį, įrengta keletas suoliukų ir pasisėdėjimo vietų. Tačiau visada galima prigulti šalia ežeriuko esančioje pievelėje.
Pakelyje numintus kilometrus žymi tokie akmenyse išgraviruoti skaičiai.
Labiausiai klaidina ši sankryža, bent jau intuityviai sunku buvo apsispręsti kur keliauti. Į dešine pasukus važiuoji link kelio prie žaliųjų ežerų, su kuriuo išsiskyrėme prie Sauso ežero. O tiesiai per tiltuką veda mums reikalingas dviračių takas. Šiek tiek už tiltuko po medžiais pasitinka informacinis stendas ir ten galima susiprasti kur esate ir kiek dar liko nuvažiuoti. Tiesa, čia jau esame netoli Balsio ežero. Na to žymaus žaliųjų ežerų ežero, kur vasarą pasilikę miestelėnai traukia gaivintis ir džiaugtis vasara.
Čia oficiali tako aplink Balsio ežerą pradžia. Visa esmė jog dviračių takas apsuka lankstą aplink ežerą, tai priartėdamas prie pakrantės tai pakankamai nutoldamas.
Nuo automobilių stovėjimo aikštelės prie Balsio ežero pasitinka ši sankryža ir reikia pora artimiausių sankryžu laikytis dešinės. Tuomet išvažiavus į neasfaltuotą kelią, keliauti pro kolektyvinių sodų pašonę. pasiekus artimiausią rimtesnę sankryžą sukti į kairę. Na o ten prasideda tikras smagumas. Mano plentinis dviratis netinkamas tokiems offroadiniams keliams, tačiau kas turi kalnų dviratukus tikrai sugebės smagiai pravažiuoti. Kelias apaugęs žaluma, kiek tamsu ir vienam gal net nejauku, tačiau kylant ir leidžaintis kalnuotais vyngiais apraizgytais keliukais jauti tikrą malonumą. Taigi 20 – 30 min, priklausomai nuo greičio, tikrai praleisite smagiai. Ir apsukus ratą aplink Balsio ežerą grįšite į dviračių tako dalį, kur pirmą kartą pasitiko ežeras.
Gero pasivažinėjimo!!!






























