Archive for 'Dviračių trasos'

Atšilus orams ne vienas pagalvojate, kaip gerai ryt į darbą ar paskaitas būtų nuvažiuoti su dviračiu. Rinkdamiesi dviratį, atsižvelgiame ne tik į jo techninius privalumus, bet ir susimąstome, ar derės jis prie mūsų įvaizdžio. Tad kur ir kokį dviratį pirkti?

Pirmiausia, reikia nuspręsti – pirkti naują ar dėvėtą dviratį. O tada lieka paieškos turguose, skelbimų puslapiuose ir, žinoma, parduotuvėse (prekybos centrų neminiu, nes sakoma, jog ten pardavinėja vienkartinius dviračius). Nuspęsti nesunku, kai žinai savo piniginės turinį. Tačiau kartais negalėjimas dviračiui išleisti didelės sumos, priverčia visiškai atsisakyti minties jį pirkti. Taigi naujas dviratis prieš dėvėtą. Galbūt jų dvikova jums padės apsispręsti, ko norite, ir nugalėti baimę nusipirkti netikusį dviratį.

Su kokiomis problemomis susiduria žmogus, įsigijęs dėvėtą dviratį?

Kartais tiesiog sunku rasti senam, pavyzdžiui 20 metų dviračiui reikalingų detalių. Gali būti, kad reikalingą padangą užtiksi tik šeštoje aplankytoje parduotuvėje, arba išvis to nepavyks padaryti. Tokiais atvejais reikia kreiptis į meistrus, kurie turi sukaupę vadinamąjį „aukso fondą”. Mes visada priimame išmetamus senus dviračius, kad prireikus turėtume retų detalių.

Galbūt seną dviratį sutaisyti kainuoja pigiau nei naują?

Prieš perkant seną dviratį reikia pagalvoti, ar iš viso rasi, kas tau jį taisys. Meistrai dažnai atsisako tai daryti jau vien dėl to, kad tam kartais prireikia daug laiko. Pavyzdžiui, naujam dviračiui pakeisti centrinę ašį kainuoja 20 litų, o senam – kartą prireikė net trijų dienų. Tada jau, žinoma, klientas moka nebe tik už ašį, o ir už sugaištą laiką.

Tai seno dviračio geriau nepirkti iš viso?

Ne, taip tikrai nesakome. Jei nusipirksi seną, bet tvarkingą dviratį, su juo galėsi važiuoti dar 10 metų ir nesukti sau galvos. Su nauju dviračiu – priešingai. Šiandien jų dalys nebegaminamos tokios kokybiškos kaip seniau, tarnauja daug trumpiau, prieš 20 metų pagaminto dviračio grandinę reikia keisti nuvažiavus 7000-9000 km, o dabar 4000 km, kartais net 2000 km. Senas dviratis dar gerai dėl to, kad nebus labai gaila, jei jį pavogs.

O kaip nusipirkti tą, kaip jūs minėjote, seną tvarkingą dviratį?

Gan sudėtinga patarti. Ar dviratis tvarkingas, reikia pajausti. Žinoma, tai lengviau padaryti, kai perki nebe pirmą dviratį. Jei tik yra galimybė, eidami pirkti dviračio, pasiimkite kartu apie tai nusimanantį žmogų. Šiaip visada gerai yra apžiūrėti priekinį ratą, jį pakėlus į orą ir pasukus. Svarbu, kad nekreivuotų. Visada pabandykite su juo pavažiuoti. Dviratis neturi girgždėti.

Aišku, kad naujus dviračius geriausia pirkti parduotuvėse. O kur pirkti dėvėtus?

Pagrindinis taškas – Rietavo turgus. Ten yra prekeivių, užsiimančių dviračių prekyba ilgą laiką. Jie patikimiausi, dažniausiai paruošia dviračius pardavimui. Naujas reiškinys – skelbimų portaluose perpardavinėjami dviračiai, pirkti būtent iš šio turgaus. Žinoma didesnėmis kainomis.

O kiek turguje kainuoja dėvėti dviračiai?

Nuo kainos priklauso ir rizika „apsipirkti”. Iki 150 litų kainuojantys dviračiai yra prastesni. Padorų dviratį galima įsigyti už 300-400 litų. Patariama – nusipirkus seną dviratį, atvežti jį apžiūrėti meistrams. Kažkur už 100 litų jie paruoš dviratį važinėjimuisi. Dar vienas svarbus dalykas – nepagailėkite pinigų spynai. Geriau įsigyti brangesnę – už 70-100 litų. Taip jausitės saugiau, o jei reikės, spyną galėsite panaudoti ir kitiems savo dviračiams rakinti.

Parduotuvėse parduodami nauji dviračiai turi dokumentus. Pirkdami iš turgaus ar pagal skelbimus, rizikuojame įsigyti vogtą dviratį, nes jie dažniausiai būna be dokumentų.

Taip, nemalonu nusipirkti vogtą dviratį, nes nesinori, kad tau kas jį pavogtų ir pan. Tačiau pirkti dviratį iš turgaus ar skelbimų portalo ir gauti dokumentus – nėra dažnas reiškinys, bet tai įmanoma. Yra žmonių, perkančių dviračius Vokietijos, Danijos aukcionuose ir po to juos parduodančių Lietuvoje. Tokie dviračiai turi dokumentus. Aukcionuose parduodami dviračiai, kurie buvo laikomi neleistinoje vietoje ir pan. Tokį dviratį įmanoma įsigyti už kokius 300 litų. Šiaip mūsų šalyje dar nėra išsivysčiusi dviračių kultūra, tad čia jų dokumentų tiesiog niekas netikrina. Žinoma, visada maloniau žinoti, kad turi dviratį, kurio niekas neieško.

Kiek kainuoja prižiūrėti tiek naują, tiek seną dviratį?

Profilaktikai dviratį parodyti meistrams reikia kasmet. Tokia apžiūra bent jau pas mus kainuoja 60 litų. Dviratį visuomet reikia paruošti naujam sezonui, tada jis tarnaus ilgiau. Tačiau yra nemažai žmonių, kurie gaili dviračio eksploatacijai pinigų. Naujiem dviračiams dažniausiai nusidėvi grandinės su žvaigždžių bloku ir stabdžių kaladėlės. Padangas reikia keisti kas 3-4 sezonus. Žinoma, priklauso nuo to kur dviratį laikai. Jei, pavyzdžiui, kokiam garaže, gali reikėti padangas keisti ir kas sezoną, nes jos suskeldėja. Su dviračiu įveikiame tūkstančius kilometrų, jis mūsų susisiekimo priemonė, tad nesvarbu, ar jis naujas, ar senas – jį vis tiek reikia prižiūrėti ir į jį investuoti.

Šiuo straipsniu neskatiname nelegalios prekybos ir nenorime sužlugdyti dviračių parduotuvių savininkų verslo. Tiesiog negalintiems dviračiui išleisti tūkstančių, siūlome alternatyvas. Juk svarbiausia važinėtis dviračiais!

Tekstas – Dovilė Raustytė.

Daugiau: http://www.laikas.lt/assets/data/zurnalas/laikaslt_nr11_internetui.pdf

Velodromas - Vandens rezervuaras

Velodromas - Vandens rezervuaras

Taip tik gali pasirodyti, jog tai didžiausias, aukščiausias, lygiausias velodromas pasaulyje. Hidroizoliacine danga padengta erdvė tinkama idealiam pasivažinėjimui. Tačiau tai yra hidroelektrinės vandens rezervuaras, tik dar neužpildytas vandeniu. Milžinišką erdvę išsyk sunku suvokti.

Velodromas

Velodromas

Didžiausias velodromas

Didžiausias velodromas

Dviračių tako pradžia - startas

Dviračių tako pradžia - startas

Vilniaus mieste slypi daug dviračių takų, tačiau ar visi šias trasas gerai pažįstame? Pirmasis įrašas apie trasą Katedra – Santariškės – Verkių parkas – Žalieji ežerai susilaukė teigiamų atsiliepimų, todėl pratęsti pasakojimą yra būtina, tačiau keliaukime priešinga kryptimi. Kaip galima pasiekti miesto širdį – centrą? Lengviausiu ir artimiausiu keliu išvengiant mašinų uzurpuotų gatvių, dviratė transporto priemonė čia atveria nematytus vaizdus. Taip, mes tai visi žinome, bet leiskite kiek iš arčiau pristatyti Neregėtą Vilnių. Idant ne Vilniaus gyventojams būtų taip pat smagu atrasti šias erdves. Taigi pradedam.
Continue reading…

Katedra – Santariškės – Verkių parkas – Žalieji ežerai. Bent jau taip aš įvardinčiau šį maršrutą. Apie kelionę nuo Katedros iki Jeruzalės reikėtų užsiminti trumpai: didelė dalis kelio yra aukštos kokybės dviračių takas, tačiau trūkinėjantis ir nepastovus, tačiau tikrai geriau nei važiuoti drauge su automobilių transportu. Daugiau nesiplėsiu, nes ta dalis labai urbanizuota ir tiesiog man per dažnai matoma. Norėčiau papasakoti apie žaluma pasidabinusią ir dviratininkų pamėgtą Santariškių – Verkių – Žaliųjų ežerų (Balsio ežeras) dviračių tako atkarpą.

Santariškių žiedas priešakyje

Santariškių žiedas priešakyje


Continue reading…