Veloklinika.lt

“Kulšių kovos” - renginys siekiantis į vieną erdvę sukviesti visus bent kartą mynusius. Tai turnyras ant tikrų dviračių įmontuotų specialiuose mynimo staklėse. Varžybų metu savo jėgas bus galima išbandyti 300m bei 500m sprinte. Registracijos mokestis - 10Lt.

Vieta: PogoBaras Vilniaus g. 12.
Laikas: Spalio 24d. 19:00
Įėjimas: Nemokamas

Nors nuo festivalio pabaigos jau praėjo savaitė, manau dar nevėlu pasidalinti šiemetinio Vilniečių žygio į kasmetinį šiuolaikinės baltiškosios kultūros festivalį “Mėnuo Juodaragis” akimirkomis.

Veloklinikos kolektyvas šiame festivalyje paliko dalelę savęs, mat ne tik žygiu rūpinomės. Dirbom ir triūsėm užkulsiuose tam, kad festivalis vyktų sklanžiai.

Tikėkimės kitąmet susirinks dar didesnis entuziastų būrys, kuris ištvers dar ilgesnes žvyrkelio atkarpas, bei bus nusiteikęs pamatyti dar daugiau Lietuvos kampelių. Ačiū visiems mynusiems ir iki susitikimo kitąmet.

Fotografijų autorius Gediminas Packevičius.

Orientacinės miesto varžybos Vilniaus Galva Alekatę įvyko! Viso į margą dviratininkų pasivažinėjimą susirinko per 40 žmonių. Iš jų 20 užsiregistravo pirmame vakaro varžybų renginyj - lėkime per miestą. Viso mieste buvo išbarstyti penki atskaitos taškai, apie kuriuos važiuojantis dviratininkas sužinodavo gavęs nedidelį žemėlapį.

Varžybų maršrutas:
Startas: Vyngio Hyper Rimi Stogas
Vingio parkas - Šilo tiltas - Pedagoginio žiedas - Kalvarijų turgus - Tauro kalnas.

Greičiausiai šį maršrutą įveikė Gediminas P.. Viso kelyje jis užtruko 36 min 4s. Antras finišavo Darius B. nuo nugalėtojo atsilikęs keturiomis sekundėmis (36 min 44s). Na o trečias liko Kęstutis M. 37min 08s.

Toliau, visų kitų finišavusių laikai:
4. Gintaras Š.(geltonšvarkis) 37 min 22s
5. Eimantas 37 min 50s
6. Romas I. 38 min 06s
7. Šarūnas Z. 38 min 50s
8. Gytis (Pedro) 41 min 46s
9. Rolandas R. 42 min 36s
10. Tadas D. 43 min 40s
11. Juozas V. 46 min 30s
12. Justas K. (atvyko net iš Kauno) 46 min 35s
13. Giedrius B. 49 min 50s

Tai tiek finišo su laiku, visi kiti arba neatvyko į finišo tašką, arba tiesiog nespėjo trasos įveikti per 1h.

Dar kartą sveikinu greičio lenktynių (drag) nugalėtoją Gediminą, kuris per šį Alekatės renginį iškovojo net dvi pirmas vietas. Užslėptas talentas, beje važinėjantis fiksuota pavara!

Dailiojo stovėjimo rungtyje sudalyvavo 11 fiksų, kas yra išties nuostabu, na o laimėtojais tapo:
1. Egidijus. (aš)
2. Leonas (Veloklinika)
3. Šarūnas Z.

Įdomi kova vyko stovint. Tiesa, pasimokyti yra iš ko, sekantį kartą darant stovėjimo kovą pasirinksime vietą su lygesniu paviršiumi.

Ačiū už gerą nuotaiką bei tokį aktyvų susibūrimą.

Sveiki. Prieš artėjantį šeštadienį (rugpjūčio 22d.) norėčiau, jog artimiau susipažintumėt su tuo, ką mes jau trečiąjį kartą Vilniuje rengiame. Vilniaus Galva Alekatė - orientacinės miesto dviračių varžybos realiomis eismo sąlygomis. Patyrusių dviratininkų kompanija susirungs dėl greičiausiojo vardo, na o, kad perdaug neišsiplėsti į šnekas užmeskite akį į šį, labai seną, tačiau vis dar dabar kūnu šiurpulius varinėjantį Lucas Brunelle filmuką iš panašių varžybų Niujorke.

Šiose varžybose kviečiu dalyvauti visus, kurie tik sugebės saugiai ir greitai pravažiuoti iš anksto neskelbiamą trasą. Starto mokestis simbolinis - 5lt, na o apie viską išsamiau šioje skrajutės pusėje:

Kas žino kas dar ne - šiemet Veloklinika rūpinasi žygio “MINAM JUODARAGIN 2009″ organizavimu. Visi dviratininkai norintys nukakti į festivalį savo jėgomis skaitykite oficialūjį pranešimą apie kelionę bei jos detales:

Kasmetine, vis gausesne ir atkaklesne tradicija tampa pasiryžusių MJR gentainių žygis į Zarasus dviračiais. Ne išimtis ir XII festivalis, kuris sumintuvėmis “MINAM JUODARAGIN 2009″ kviečia ištvermingiausius keliauti nemokamu ir gamtai draugišku būdu, - vien savo jėgomis įveikti nuostabius Lietuvos kalnelius ir klonius iki pat Šiaurės Rytų pakraščio, ir taip išsemti pilną nepakartojamos MJR patirties kaušą.

Šiemet dviračių žygio organizavimo centras bus mūsų bičiuliai - dviračių remonto dirbtuvė “Veloklinika”, įsikūrusi Vilniuje. Registruotis galima nuo rugpjūčio 1 d. iki 22 d. - tad laukti liko nebedaug!

Visiems, dviračiais įveikusiems virš 100 km ir atvykusiems į Zarasus, MJR organizatoriai suteiks nuolaidą bilietui, apdovanos išskirtine, dviratininkams skirta festivalio atributika, o “Veloklinika” pirmiems 30 užsiregistravusių ir atvežusių savo dviračius, suteiks profilaktikos darbų už 60 Lt sumą!

Centrinis žygio maršrutas drieksis iš Vilniaus, jis netrukus bus sudarytas bei paskelbtas (minama bus veikiausiai per Pabradę, Švenčionis, Ignaliną). Numatomas išvykimas rugpjūčio 26 d. (trečiadienį) ryte. Grupės ir pavieniai dviratininkai iš kitų miestų gali koordinuoti susitikimus ir pasijungimus, - kontaktuokite su “Veloklinika” ir registruokitės! Visi žygio pasiūlymai ir naujienos bus aptariamos šiame forume.

Žygio metu bus iš anksto numatytos nakvynės vietos, kad greičiau minantys ar atsiliekantys nestresuotų. Kartu su grupe iš Vilniaus važiuos ir dviračių meistras, kuris galės padėti smulkių gedimų atvejais. Minantieji taip pat turės pasirūpinti savo kelionės “įrodymais” - tinka nuotraukos prie miestelių/kaimelių ženklų, čekiai iš miestelių ir pan. Poilsio valandėlės su fotoaparatu ar vaizdo kamera, tikimės, duos daug smagumo.
—–
Registruodamasis žygio dalyvis turi turėti MJR 2009 bilietą (3 dienų). Vėliau, kai dviratininkas atvyks į Zarasus, prie festivalio vartų jam bus grąžinti 40 Lt (nepriklausomai kokia kaina pirktas išankstinis bilietas).

Dviratininkai, norintys gauti “Veloklinikos” profilaktiką, taip pat susimoka visą 60 Lt sumą ir ją atgaus prie MJR vartų. Tiesa, tiems, kas iki šiol nešioja MJR apyrankę, šio užstato mokėti neprireiks.

R E G I S T R A C I J A :
Siųskite savo ir bendražygių duomenis - vardą, pavardą, e-mail adresą ir telefono nr. - adresu zygis@mjr.lt ;
Arba užeikite į “Velokliniką”. Pasiteiravimui tel. 862886117.

“Veloklinika” - Domaševičiaus 7, Vilnius
http://www.veloklinika.lt

Noriu pabrėžti jog, nemokamą dviračių profilaktika gaus pirmieji 30 pas mus atvykusių registruotų kelionės dalyvių. Tad suskubkite ir kelionės tikslą pasieksite jausdamiesi drąsiau bei pasitikėdami savo bendrakeleiviu - Dviračiu.

Pavienės dviračių grupės iš kitų miest rašykite bendrus registracijos laiškus ir savo kelionę galėsite pradėti iš visų kitų Lietuvos kampelių.

Deja bet per darbų gausą nespėju net apie tokius renginius pranešti laiku. Taigi tie kas spės perskaityti suskubkite prisijungti, kad ir į vakarinę dalį.

VILNIAUS GALVA’ 09

Ekstremalios orientacinės miesto dviratininkų varžybos

Tapk geriausiu, rask trumpiausią kelią bei atlik užduotis

2009/04/26
Sekmadienis/17:00
Katedros aikštė

17:00 Renkames Katedros aiksteje.
17:30 Registracija, starto mokestis 10lt
18:00 -19:00 Startas – Finišas
19:30 -20:00 Fiksuotos pavaros bandymai.
„Track stand“ ir „Čiuožimo“ rungtys
20:00 Afterparty+apdovanojimai su filmais Barbacan bare
(Šv. Kazimiero g. 12/ Bokšto g. 19)

Varžybų dalyviai už savo saugumą atsako patys.

Paskutinė diena Kopenhagoje prabėgo išties greitai. Neįtikėtina ta žmogaus prigimtis – arba kitaip tariant prie gero priprantama. Per tas kelias dienas čia spėjau priprasti prie šios puikiai išvystytos dviračių infrastruktūros. Pradžioje taip nejaukiai riedėję po Kopenhagos gatves šiandien jautėmės jau tikri asai. Lėkėm kartu su srautu nebijodami.

Aplankėm Kristianiją, pamatėm dar šiek tiek miesto bei aptikom itin įdomią vandens darbininkų brigadą – jie iš vandens aplink krantus traukė dviračius. Man nesuprantamu būdu aplink Kopenhagos krantus yra nuskandinta tūkstančiai dviračių, kuriais ši brigada ir rūpinasi. Naras, plausto kapitonas bei keli pagalbininkai plaukdami kelis metrus nuo kranto ieškojo bei iš vandens traukė čia sumestu dviračius…. Nepatikėsit kiek jų ten daug. Vienas po kito narai iš vandens traukė vienas už kitą įdomesnius eksponatus. Vieni surūdiję ir dumbliais apaugę, kiti – dar žvilgančiais ratlankiais, matyti įmesti neseniai.

Šis miestas manau ne tik man bet ir su manimi keliavusiems draugams paliko tikrai neišdildomą įspūdį. Mano širdyje miestas išliks kaip jauki vieta kur visada norėsis sugrįžti. Ačiū Kopenhagai už gražius vaizdus bei padovanotus gerus orus.

Dėkojam ir Aurelijai mūsų gidei bei namų šeimininkei pas kurią ir svečiavomės. Ačiū.

Oh realy yeh (Aurelija kairėje)

Norėčiau visiems sekusiems šią įrašų seriją pasiūlyti būtinai čia apsilankyti.

Pasigrožėkite dar keliomis dviračių miesto akimirkomis (Kazimiero Šešelgio nuotraukos):

Ir vėl diena pilna įspūdžių. Pradedu priprasti prie dviračių bei jų judėjimo. Šį kartą nutariau plačiau papasakoti apie tai kokią techniką naudoja vietiniai, bei ką galima rasti Kopenhagos dviračių parduotuvėse.

Pirma mintis kuri šovė į galvą čia atvykus – kaip galima taip neprižiūrėti dviračių?(!)

Akivaizdu, kad danams dviratis jau seniai prarado itin gerbiamo daikto vertę, ir jie jį tiesiog vartoja… Tiesa, pasitaiko ir dailių išpuoselėtų dviračių, tačiau dažniausiai vien pažiūrėjus į surūdijusią grandinę aišku – dviratį prižiūrėti čia nemadinga, mini kol važiuoja. Nebevažiuoja, veži į dirbtuves arba perki naują.

Nesuteptą ir surūdijusią dviračio grandinę jau praminėm nauja mada. Dviratis be vienos guminės vairo rankenos irgi ne bėda.

Svarbu paminėti, kad didžioji dalis dviračių turi sumontuotus priekinius ir galinius šviesos žibintus, kurie veikia panašiu kaip dinamos principu, tačiau šiuo atveju nėra į ratus besitrinančio ratuko, tik magnetai ant stipinų.

Labai populiaru čia ir kelis šimtus lietuviškų kainuojančios ir itin pasaulyje vertinamos odinės „Brooks“ sėdynės (balneliai). Kartais tokią gražuolę pamatai uždėtą ant praktiškai „mirusio“ dviračio. Suspaudžia širdį. Bet matyt savo sėdimosios patogumui danai netaupo.

Itin populiarūs dviračiai (iš tiesų triračiai) su priekyje sumontuota vieta kroviniui. Joje mamos veža vaikus arba maisto pirkinius. Kiti žmonės tokiais dviračiais tiesiog ką nors transportuoja ar rieda į darbą. Tikras Kopenhagos dviratis su vidinėmis pavaromis, kurių užtenka vos kelių – reljefas čia lygus ir dėkingas dviračių susisiekimui.

Parduotuvėse parduodamų dviračių pasiūla taipogi skirta miestiečiams. Mūsuose įprastų „kalninių“ plačiaračių nei su žibintu nerasi, na nebent specializuotose profesionalų parduotuvėse ( kurių čia vos keletas). Visi parduodami dviračiai jau su žibintais, purvasargiais, krepšeliais ir bagažinėm. Imi ir važiuoji – jokių papildomų kainų už aksesuarus nėra, kitaip tariant viskas įskaičiuota.

Tiesa ir aksesuarų skaičius parduotuvėse ribotas – kiek mačiau ( o mačiau keliolika parduotuvėlių) visose tų pačių firmų produkcija. Saugios „Abus“ spynos, kelios brangesnės stabdžių kaladėlės dėl vaizdo ir tiek. Žymiai daugiau dėmesio skiriama šalmų, aprangos ir stiliaus smulkmenėlių pasirinkimui. Įvairūs šalmai paslėpti po dailiomis medžiagos kepurėmis, atšvaitiniai marškinėliai, batai ir kita.

Kad ir kiek dar minčių bei pastebėjimų galvoje besisuktų, išties sunku tai aprašyti. Net man pačiam reikia laiko, kad suvokčiau visa tai ką čia matau. Tikiu, kad ši dviračių sostinės patirtis įstrigs ilgam. Tačiau tai dar ne pabaiga – rytoj kiti įspūdžiai.

Šiandien vėl daug mynėm, tad dar šiek tiek pastebėjimų iš dviračių sostinės. Pirmiausia plačiau apžvelgsime dviračių takus ir kitas sąlygas važiuoti dviračiu.

Gyvenam šalia gatvės, kuria pramina daugiausia dviratininkų Kopenhagoje, net 35 tūkstančiai žmonių per dieną. Skaičiai įspūdingi, Vilniuje Kalvarijų gatvėje pamatyti tiek dviratininkų gali tik sapne.

Tokiam dviračių srautui sukurtos puikios sąlygos: visų pirma tai puikiai išvystyta dviračių infrastruktūra ir bendras miesto mentalitetas.

Niekam net nešauna į galvą važiuoti šaligatviu – tam yra dviračių takai;

Takai ne bet kokie – įsivaizduokite, gatvėje yra šešios eismo juostos, iš kurių keturios skirtos dviračiams: viena važiuoti tiesiai, kita į dešinę, jei nori sukt į kairę – prašau, automobiliai tave praleidžia;

Visą eismą reguliuoja šviesoforai – vieni dviračiams, kiti mašinoms, treti pėstiesiems;

Sankryžose išdažytos dviračių eismo juostos – kelias pažymėtas mėlynai.

Įdomu ir tai, jog esant tokiam intensyviam dviračių eismui šviesoforai sureguliuoti pagal dviračių eismą. Riedant nedaugiau nei 20km/h greičiu, visą kelią lydi žalia šviesa. Tai žaliosios bangos efektas, tačiau pritaikytas dviračiams.

Be visų šių „navarotų“ yra ir kitų dalykų: bauda važiuojant be mirksiukų (švieselių dviračio priekyje ir gale) net 300Lt, o pripratus prie Vilniaus dviračių eismo, važiuoti čia tikras stresas. Jeigu mini kiek lėčiau ir vinguriuoji dviračių tako viduriu, iškart išgirsti iš nugaros skambinant skambučiu – tik vienas skirtumas: čia žmonės ne pyksta, o nusišypso.

Tiesa, tokioje tvarkoje važiuoti baisoka. Šiandien riedėjom vieną draugę veždami ant dviračio bagažinės. Buvo baisoka. Visą kelią dairėmės ar nėra policijos reido, kurie dažnai būna apkrautose dviračių trasose. Baudžiama už įvairius dviračių taisyklių pažeidimus.

Kol kas vis dar nesuvokiame kokiame sapne esam. Pabusim – papasakosim daugiau.

Kita diena - kiti įspūdžiai. Laukite.

Antroji diena

Šį kartą jau šiek tiek daugiau nuotykių. Apie 16:00 išvykome pasižvalgyti po čia esančias dviračių parduotuves bei remonto dirbtuves. Visgi aš nemoku važiuoti…. arba nemoku taip kaip važiuoja čia esantys žmonės, nes tai primena chaotišką ir skirtingu greičiu judančią kritinę masę. Viena plačia dviračių juosta iš karto juda masė žmonių, vieni juda greičiau kiti lėčiau, tačiau visi draugiški – suskambina skambučiu ir kantriai laukia kol pasitrauksi iš kelio.

Infrastruktūra išvystyta puikiai. Kelyje einančiame per tiltą suskaičiavome keturias dviračių juostas(viena juosta tradicinės automobilių juostos pločio) tuo tarpu automobiliams palikta vos po vieną juostą į kiekvieną pusę.

Visa kita įrengta paprastai: atskiros juostos sukti į dešinę dubliuojasi su automobilių posūkių juostomis, tačiau kas kartą nustembi, kai automobilių vairuotojas tave pastebi ir tiesiog praleidžia(!).

Kol kas tiek įspūdžių, pasistengsiu viską suvokti, nes kol kas jaučiuosi it būčiau atsidūręs kitoje planetoje. Zigmantas irgi sunkiai dėsto mintis, tad apie mūsų įspūdžius kol kas mintimis bandau dalintis aš. Atleiskite už nuoseklumo trūkumą, tiesiog visko čia tiek daug! Laukite sekančių įrašų.