Veloklinika

Antroji diena

Šį kartą jau šiek tiek daugiau nuotykių. Apie 16:00 išvykome pasižvalgyti po čia esančias dviračių parduotuves bei remonto dirbtuves. Visgi aš nemoku važiuoti…. arba nemoku taip kaip važiuoja čia esantys žmonės, nes tai primena chaotišką ir skirtingu greičiu judančią kritinę masę. Viena plačia dviračių juosta iš karto juda masė žmonių, vieni juda greičiau kiti lėčiau, tačiau visi draugiški – suskambina skambučiu ir kantriai laukia kol pasitrauksi iš kelio.

Infrastruktūra išvystyta puikiai. Kelyje einančiame per tiltą suskaičiavome keturias dviračių juostas(viena juosta tradicinės automobilių juostos pločio) tuo tarpu automobiliams palikta vos po vieną juostą į kiekvieną pusę.

Visa kita įrengta paprastai: atskiros juostos sukti į dešinę dubliuojasi su automobilių posūkių juostomis, tačiau kas kartą nustembi, kai automobilių vairuotojas tave pastebi ir tiesiog praleidžia(!).

Kol kas tiek įspūdžių, pasistengsiu viską suvokti, nes kol kas jaučiuosi it būčiau atsidūręs kitoje planetoje. Zigmantas irgi sunkiai dėsto mintis, tad apie mūsų įspūdžius kol kas mintimis bandau dalintis aš. Atleiskite už nuoseklumo trūkumą, tiesiog visko čia tiek daug! Laukite sekančių įrašų.

Tik šiandien po ilgos pertraukos prisėdau prie kompiuterio. Šiokia tokia staigmena – kartu su Zigmantu savaitei išvažiavom į dviračių miestą – Kopenhagą. Čia bandysim pasisemti įkvėpimo Veloklinikos veiklai plėtoti. Dirbtuvės prižiūri bei jose darbuojasi Leonas, tad visi norintys vis viena drąsiai važiuokit, na o mes… bandysime suprasti kodėl šis jūrinio klimato ir šaltų orų nestokojantis miestas virto besišypsančių žmonių ir dviračių kraštu.

Pirmoji diena:

Tik ką atvažiavę užsėdome ant čia jau mūsų laukusių draugės dviračių… keista būti tik vienam iš šimtų aplink esančių dviratininkų. Taip ramu važiuoti ir nustembi kas kartą, kai automobilis kelyje praleidžia… Žodžiu. Neilgas pasivažinėjimas ir namo, Kopenhaga laikykis, mes čia. O skaitytojai, laukite naujų įrašų, čia dar būsime penkias dienas.

Pirmosios dienos įspūdžių nuotraukos:

Kadangi dabar žiema, o dviračių dirbtuvėms tai nėra pats palankiausias metas ir klientų šiuo metu praktiškai neturime, tai tenka visaip sukti galvą kaip išnaudoti turimą galimybę šiltai ir jaukiai leisti laiką.

Taigi šis penktadienis buvo skirtas ką tik mano įsigytam žaidimui Pinigų Srautas 101. Apie pačią žaidimo esmę galite pasiskaityti Lietuvos platintojų svetainėje. Po ilgų 4 valandų žaidimo sekė dar ilgesnės diskusijos apie tai kaip mes valdome savo pinigus.

Vakarą užskaitau, manau, kad stalo žaidimai galėtų tapti dalimi “Veloklinikos” žieminės kultūrinės programos, puikiai prisijungdami prie “Veloklinikos Kino Vakarų”, bei įnešdami dar daugiau bendravimo bei žavesio mūsų netradicinėms dviračių dirbtuvėms.

Beje šiuo metu džiaugiuosi, kad pirmoji “Veloklinikos” žiema eina būtent taip: t.y. ilsimės nuo dviračių remonto, o jaukiose dirbtuvėse susigalvojam vis kitokios veiklos. Be “Kino vakarų” bei stalo žaidimų čia vietą randa ir kelios Dailės Akademijos studentės, kurioms dėl itin didelių darbų mastelių reikia daug vietos.

Esam atviri pasiūlymams kokią veiklą galima organizuoti šioje erdvėje, jau teko išgirsti kelis pasiūlymus pvz.: želė vakaras (vakaras skanaujant  DAAAUG įvairaus želatininės kilmės produkto), arbatos degustacija, gal koks meninis perfomancas, “pimp my bike”? etc?

Plotas: 50m2, veiklos laikas 15:00-21:00.