Apleistose Patrankų liejyklos erdvėse numatoma daug judesio, kurį kurs ne tik šokėjai, muzikantai, bet ir dviračių entuziastai, bus galima išvysti ne vieną jaunųjų fotomenininkų  parodą ar peržiūrėti filmą, pažaisti stalo futbolą, stalo tenisą, stebėti ar sudalyvauti bikepolo - dviračių futbolo varžybose. Renginio metu gerą nuotaiką bei skanų maistą žada ir „Labdarių infoshopas”, o žmonės neabejingi ekokultūrai galės prisidėti prie komandos „Galvok žaliai” dirbtuvių bei pa(si)gaminti ką nors funkcionalaus (arba ne) naudojant nereikalingas dviračių detales. Kam neužteks šių erdvių ir veiksmo jose, esant tinkamam orui bei vandens kiekiui bus galima stebėti ir profesionalių  atliekamus šuolius baidarėmis nuo Belmonto krioklio!

Pūčkorių patrankų liejyklos erdves išjudins:

• - Dviračių surinkimo varžybos;
• - Aistės Butaitės šokio perfomansas „Šarados”;
• - Monikos Večerskytės foto paroda „Sušoksiu tau save”;
• - Kazimiero Šešelgio foto paroda „Dviračiais aplink Baltijos šalis”;
• - Zigmanto Devižio filmas „Aplink LT (dviračiais)”;
• - Astos Šaduikytės ir Pauliaus Ilevičiaus instaliacija „Šimtakojis”;
• - Komandos „Galvok žaliai” dirbtuvės ( funkcionalus (ir ne visai) menas iš dviračių detalių);
• - Labdarių infoshopas;
• - Stalo futbolas;
• - Stalo tenisas;
• - Bikepolo - dviračių futbolo varžybos;
• - Jam Session - muzika iš dviračio dalių ir dar daugiau!!!
• -

Važiuoti. Eiti. Riedėti. Minti. Šokti. Keliauti. Judėti! Darom judesį užmirštose erdvėse! Prisijungsi?!

Parama renginiui: atmynusiems 5 Lt, kitiems 10 Lt.

Sveiki, taigi atėjo metas man atsisveikinti su ištikimu draugu. Plentinis dviratis Focus Variado Expert 2008 metų. Aš pirmasis dviračio savininkas, dviratis su dokumentais.
Būklė: kaip ir dvejus metus važinėto dviračio, vietomis menki įbrėžimai, aptrintas balnas, įskelti perjungėjų stikliukai (virto dviratis kartu su manim).
Privalumai: Naujos padangos Maxis Columbiere (na ištiesų pravažiuota su jomis vos 200km); Dviratis pilnai paruštas: sutepti guoliai, išlyginti ratai, sureguliuotos pavaros, žodžiu iš mechaniko rankų.
Rida: 4000Km+. Daugiausiai užmiestyje, kažkiek mieste.

Rėmas: Aliuminis 6061; 56 dydis
Šakė: anglies pluoštas su aliuminio vamzdžiu
Galinis permetėjas: Shimano Ultegra Ice
Perjungėjai: Shimano Ultegra Ice
Transmisija: Priekis: 50/34, galas 12-27
Švaistikliai: Truvativ Elita 2.2
Stabdžiai: Shimano Ultegra Ice
Vairas: Concept SL alloy race bar
Vairo škyša: Concept SL aluminium stem
Ratai: Shimano WH-550
Padangos: Maxxis Columbiere 23-622
Balnas: Velo
Balnelio vamzdis: Concept SL, 2-bolts, aluminium 350mm

Dviračio kaina: 1600Lt

Dviratis yra Vilniuje
Skambinti 860687754 Egidijus
Egisat@gmail.com

Kas kiekvienais metais su nekantrumu trypčioja laukdami pavasario? Kas iš visos širdies, dar neprasidėjus Užgavėnėms, rėkia: „Žiema, žiema bėk iš kiemo”?! Taip! Visi dviratininkai, laukdami naujo sezono, ir be abejo dviratininkų „technika” besirūpinantys meistrai - „Veloklinikos” komanda.

Pavasaris, kaip ir priklauso, neatsižvelgiant į tai, kad gatvėse dar pūpso tirpstantys sniegynai, „Veloklinika” skelbia sezono pradžią ir duris atveria visiems besirūpinantiems dviračiais! Kad darbus dirbti būtų smagiau, visi, turintys silpnybę dviem ratams kviečiami į sezono atidarymo vakarėlį, kuris įvyks kovo 6 d. 19.30 val. „Veloklinikos” patalpose (Domaševičiaus g. 7, šalia LMTA rūmų)

VAKARO METU:

-       Duoklė ausims (instrumentinis/akustinis Pauliaus Sartatavičiaus (vokalas, gitaras) ir Igno Vinkevičiaus (gitara) duetas);

-       Duoklė kojoms - greičiausiojo „mynėjo” konkursas!;

-       Duoklė akims (filmai apie dviračių kultūrą);

-       Stalo futbolo turnyras;

-       Pokalbiai, diskusijos dviračių tematika ir ne tik…!

ATSARGIAI - DVIRATIS

Kelias. Kelionės. Magiški žodžiai priverčiantys didžiąją dalį žmonijos judėti iš vietos, nuolat kažko ieškoti, pažinti ir atrasti. Kaip keliaujame skirtingomis kryptimis bei nuotoliais, taip ir skirtingomis priemonėmis, vieniems kelionė ne kelionė jei neskrenda lėktuvu, kiti vos koją iškėlę iš namų tuoj pat sėdasi į mašinas, tačiau yra netgi tokių, kurie ir nukritus oro temperatūrai iki -20 sėdasi ant jų manymu pačios geriausios (visomis prasmėmis) transporto priemonės - dviračio! Ir kelionė prasideda…

Ši kelionė, oficialių šaltinių teigimu, tęsiasi jau beveik du metus. Ir kalbame šįkart ne apie ką kitą, o kaip tik apie dviračių serviso „Veloklinika” entuziastų komandą. „Veloklinikos” dviračių serviso komanda, šalia Lukiškių aikštės jau antrus metus visas savo jėgas ir laisvalaikį pavertusi darbu remontuoja dviračius, dalyvauja nutrūktgalviškuose žygiuose ir netgi organizuoja vieninteles Lietuvoje, precedento neturinčias - „Kulšių kovas”. Ir visa tai tik tam, kad mėgstančių / minančių dviratį atsirastų dar daugiau.

Pakalbėkime su „Veloklinikos” įkūrėjais Egidijumi Šatu, Leonu Šešelgiu ir Zigmantu Devižiu apie dviračius ir jų kultūra bei žinoma, nuveiktus darbus populiarinant šią transporto priemonę.

- Kodėl dviratis?

Egidijus: Tai buvo atradimas - netikėtas ir privertęs pažinti. Pažinimas prasidėjo nuo nedidelių rajono užkampių. Vėliau šis žmonijos išradimas padovanojo tokį neapsakomą džiaugsmą, jog tai tapo savotiška liga.

Dviračiu atrasti galima visus miesto kampelius, visuomet gali susitikti su draugais, aplankyti mėgstamiausias vietas ir būti visur laiku. Tai neįtikimas potyris, po to kai esi apribotas miesto infrastruktūros sukuriamomis judėjimo galimybėmis. Net automobilis nesuteikia tiek judėjimo laisvės, kiek šiuo atveju gerokai mažesnėmis investicijomis dovanoja dviratis.

Leonas: Dviratis, nes visų pirma tai ekologiška transporto priemonė, kuri yra pigesnė, dažnai greitesnė ir prieinamesnė didesniam visuomenės ratui.

- Dviračių kultūra, kokia ji?

Egidijus: Lietuviškoji dviračių kultūra tėra dar tik užgimstantis alternatyvos perlas. Tai bendrą laisvės pojūtį turinti bendruomenė. Dviratis keičia mąstymą, neskirstant žmonių į subkultūras.

Deja, bet galiu papasakoti tik apie Vilniaus miesto dviračių kultūrą, neteko gyventi ir išbandyti dviračio kituose miestuose. Šiuo atveju nesuklysite to pavadindami kultūra - žmonės minantys dviračius visuomet ras bendrą kalbą. Ir ne tik keiksnojant ganėtinai sudėtingas miesto infrastruktūros sąlygas. Visuomet lieka vietos šypsenai ir smagiam pasivažinėjimui ar susitikimui netikėtose miesto erdvėse.

Gal net ir po penkerių metų praleistų judant tik dviračio pagalba negalėčiau tiksliai atsakyti kas toji vienijanti dvasia, tačiau vieną dalyką žinau tikrai - dviratininkas dviratininkui - artimas.

- Dviračių kultūra Lietuvoje, mitas ar realybė?

Egidijus: Ji yra. Gimė kartu su „Kritine Mase” - masiniais dviratininkų pasivažinėjimais kiekvieną mėnesį. Gal kiek per drąsiai pasakyta, bet tokia mano nuomonė, be abejo būta ir anksčiau „dviratizmo” kultūrinių užuomazgų, tačiau tokio ilgalaikio bei tiek daug žmonių į vieną vietą suvedančio reguliaraus renginio Vilnius neturėjo. Su pirmais saulės spinduliais miestiečiai galės dar kartelį įsitikinti - dviračių virusas apima Vilnių ir nepaisant valdininkų abejingumo, mūsų daugėja.

Leonas: Aš manau, kad tai realybė, ši kultūra egzistuoja, tačiau daugiau veikia tik pogrindyje, apie ją nėra daug šnekama, niekas nežino, kaip konkrečiai galima būtų ją įvardinti, tačiau ji tikrai egzistuoja.

Zigmantas: Be abejo egzistuoja, tik šiuo metu yra perėjimosi stadijoje.

- Netrukus Jūsų „Veloklinikai” sukaks du metai. Papasakokite, kaip keitėsi idėja nuo jos atsiradimo iki dabar, kaip keitėtės patys? Kokie atradimai ir praradimai?

Egidijus: Idėjos pagrindas - skatinti žmones pasirinkti dviratę transporto priemonę teikiant kokybiškas dviračių remonto paslaugas. Norime savo patirtimi pasidalinti su visais minančiais, todėl tai ne tik verslas, tai yra tai kuo mes kvėpuojame.

Leonas: Žiaurus klausimas! (Juokiasi). Pradžioje viskas prasidėjo aišku nuo idėjos, tačiau kaip ir kiekviename versle (nors mes į jį perdėtai rimtai nežiūrime) su laiku vien tik idėjos nebeužtenka, natūraliai pradedi galvoti ir apie elementarų išgyvenimą, iš to kam skiri visas savo jėgas ir laiką. Bet kuriuo atveju dirbame vis tik iš vienijančios idėjos.

Zigmantas: Aš manau, kad niekas nesikeitė, visi natūraliai ėjome į priekį, mokėmės, tačiau tai nebuvo kažkas netikėto. Tik manau, kad pati idėja su laiku, kiekvienam iš mūsų tapo vis labiau svarbesnė, dėl jos teko aukoti kitus darbus, laiką.

- Ar darbas iš idėjos gali būti ilgalaikis?

Egidijus: Manau kad ne. Finansinė darbo pusė visuomet egzistuoja. Be pinigų nesugebėtumėm ne tik kad išgyventi, bet ir toliau prisidėti prie „dviratizmo” skatinimo. Iš esmės pelnas reikalingas tam, kad galėtum įgyvendinti naujas idėjas - pavyzdžiui suorganizuoti varžybas ar renginį, plėsti paslaugų spektrą, pirkti naujus įrankius, gerinti paslaugų kokybę.

Leonas: Aš manau tikrai kad taip, tačiau tai priklauso nuo labai daug aplinkybių, nuo pačio žmogaus, kuris palaiko tą idėją, jo būsenos ir daugybės kitų veiksnių. Žvelgiant plačiau, tai daugelis įmonių juk pradeda nuo idėjos, kuri vėliau keičiasi, transformuojasi, žmonės jos įkvėpti dirba, su laiku viskas kinta, į tas pačias įmonės ateina nauja karta, kuri jau ta pačia idėja „nebegyvena” ir į viską žiūri savaip.

Zigmantas: Tai labai nuo daug ko priklauso, dažnai idėjinį darbą riboja finansai ir kiti dalykai, tačiau jei ir už idėjinį darbą pradedi gauti pinigus tai yra be galo malonu, nes juk bet koks darbas už kurį gaunamos pajamos nėra pats savaime blogas. Tai tiesiog tarpusavyje labai susiję dalykai, neatsiejami vienas be kito.

- Dviratis - tai mada ar gyvenimo būdas?

Egidijus: Tai nėra mada tiesiogine to žodžio prasme. Dviračio neužtenka tik turėti balkone ir lyg dailiu drabužiu puikuotis prieš draugus. Turi dviratį - važiuok. Tai reikalauja pastangų, mąstymo pokyčio, savotiško tikro tikėjimo tuo ką darai. Mados efektas šiuo atveju veikia pačia geriausiąja šio žodžio prasme - populiarina teisingą gyvenseną, skatina judėti, taupyti. Dviratį atradę žmonės dažnai išgyvena savotišką laisvės atradimą, nebevargina stumdymasis autobuse ar stovėjimas kamštyje. Na tiesa tenka keiksnoti prastą miesto infrastruktūrą, tačiau prie visko įprantama ir manau miesto gatvėse vietos dviračiui tikrai apstu.

Zigmantas: Nemanau, kad svarbu ar žmonės dviračiu važinėja tik dėl mados, ar todėl, kad tai jų gyvenimo būdas, svarbiausia, kad jie apskritai pasirenka dviratį.

- „Kulšių kovos” - kas tai???

Egidijus: Tai renginys kurį šią žiemą pristatėme vilniečiams dviratininkams. Į vieną krūvą sujungus du dviračius, specialius riedėjimo būgnus bei kompiuterį sukonstravome stacionarių varžybų įrangą. Kitaip tariant šios mūsų sukonstruotos staklės leido dviratininkams lenktyniauti neiškeliant kojos iš šilto klubo aplinkos. Visas veiksmas vyksta ant scenos ar pakylos, dažniausiai rungiamasi 400m sprinto rungtyje. Tuomet iš visų varžyboms užsiregistravusių dalyvių išrenkame aštuonis greičiausius ir toliau nugalėtoją renkam turnyrinės lentelės būdu.

Leonas: Dviračių lenktynės ant stacionarių staklių, prie kurių primontuoti dviračiai, tai yra sprinto lenktynės, laisvalaikio praleidimo būdas, kuris manau, sulaukia gero atsakomojo ryšio iš pačių dalyvių. Vis daugiau žmonių apie jas žino, vis daugiau jas aplanko. Ir tai yra labai smagu.

Zigmantas: Varžybos, savotiškas alternatyvus laisvalaikio praleidimo būdas, ir alternatyva pačiam vasaros sezonui, kuris yra geriausiai tinkantis visiems minantiems dviračius.

„Veloklinika” savo darbo sezoną pradeda jau kovo 1 dieną! Tinkamai paruoškit savo dviračius sezonui.

„Velokliniką” rasite: Domaševičiaus g. 7, Vilnius (šalia LMTA rūmų) bei www.veloklinika.lt

Dar vienas sekmingai ir triukšmingai nusisekęs renginys. Kulšių Kovos neįprastoje, chaotiškoje bei paslaptingoje XI20 aplinkoje. Šį kartą šiek tiek mažiau dalyvių, tačiau gerokai daugiau energijos bei teigiamų emocijų! Taigi būtent taip mes praleidom šeštadienį: aš sukau muziką, Levas tvarkėsi su mynėjų programa, Šarūnas atsakingai ir entuziastingai reguliavo dviratukus. Dar padėjo muzikantai Vytenis, Ignas ir Julius, kartu su būgnininku iš paUtenas.

Nuoširdžiausia padėka XI20 už šiltą priėmimą ir už KK idėjos palaikymą. Dėkoju visiems prisidėjusėms atėjusiems ir dalyvavusiems. Iki sekančių kovų.

Rezultatai KK svetainėje

Kulšių Kovos tai varžybos ant stacionarių staklių. Rungiasi visi panorėję. Varžybų tikslas suburti dviratį mėgstančius, mylinčius, bei šiai kultūrai prijaučiančius į vieną erdvę.

Kazimiero Šešelgio fotografijos

Sukluskime. Paskutinis rudens mėnuo, bedžiugindamas nesibaigiančiu lietumi ir gripo epidemija, rieda į pabaigą. Kaip ir kiekvienos pabaigos paskutinę pabaigą visi pakrikusios psichikos bei geležinės sveikatos dviratininkai renkasi 18h į spiečių prie Katedros ir pastovėję kelias minutes po lietumi rieda į gatves eilinį sykį patampyti nervų krizės iškankintam ir gripo pribaigtam lietuviškam vairuotojui.

Įdomu pastebėti, kad ši taiki ir pilietiškumą ugdanti akcija sulaukė pasisekimo tokiame giliame užkampyje kaip Lietuva (kai kas sako, kad Norvegijos fermoje gyventi geriau nei čia). Tai patvirtina faktas, kad per trejus metus Kritinė masė, kaip koks paukščių-kempinligė-juodligė-kiaulių gripas paplito po visą Lietuvą (kritinės masės vyko arba vyksta: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Kėdainiuose, Ukmergėje, Alytuje, Visagine, Mažeikiuose.. Atleiskit, jei ko nepaminėjau.)  Malonu, džiaugtis tokiu progresu ir matyti, kad dviratis tampa reikalingas.

Veloklinikos blog’e apstu dviračio propagandos, bet juk neveltui. Asmeniškai, aš pasisemiu labai daug entuziazmo žiūrint į minančius per pūgą, lietų, piktus taksistus bei dži’pistus’. Juk verta gyventi tokioje šalyje, kur gyvena tokie atkalūs ir tikėjimo rytojumi nepraradę žmonės. Mažiau optimizmo ir pesimizmo. Susitiksim rytoj, prie Katedros.