Sukluskime. Paskutinis rudens mėnuo, bedžiugindamas nesibaigiančiu lietumi ir gripo epidemija, rieda į pabaigą. Kaip ir kiekvienos pabaigos paskutinę pabaigą visi pakrikusios psichikos bei geležinės sveikatos dviratininkai renkasi 18h į spiečių prie Katedros ir pastovėję kelias minutes po lietumi rieda į gatves eilinį sykį patampyti nervų krizės iškankintam ir gripo pribaigtam lietuviškam vairuotojui.

Įdomu pastebėti, kad ši taiki ir pilietiškumą ugdanti akcija sulaukė pasisekimo tokiame giliame užkampyje kaip Lietuva (kai kas sako, kad Norvegijos fermoje gyventi geriau nei čia). Tai patvirtina faktas, kad per trejus metus Kritinė masė, kaip koks paukščių-kempinligė-juodligė-kiaulių gripas paplito po visą Lietuvą (kritinės masės vyko arba vyksta: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Kėdainiuose, Ukmergėje, Alytuje, Visagine, Mažeikiuose.. Atleiskit, jei ko nepaminėjau.)  Malonu, džiaugtis tokiu progresu ir matyti, kad dviratis tampa reikalingas.

Veloklinikos blog’e apstu dviračio propagandos, bet juk neveltui. Asmeniškai, aš pasisemiu labai daug entuziazmo žiūrint į minančius per pūgą, lietų, piktus taksistus bei dži’pistus’. Juk verta gyventi tokioje šalyje, kur gyvena tokie atkalūs ir tikėjimo rytojumi nepraradę žmonės. Mažiau optimizmo ir pesimizmo. Susitiksim rytoj, prie Katedros.