Nežmoniškai greitas, sakyčiau net žaibiškas buvo Veloklinikos persikėlimas. Spontaniškas sprendimas persikelti į naujas patalpas kilo dėl noro šiek tiek ūgtelėti ir suteikti visiems mus lankantiems taip pat kaip ir su mumis dirbantiems daugiau laisvės ir komforto.

Sunku dar sudėlioti visas mintis galvoje. Tie, kurie kada nors kraustėsi, mane supras. Daiktai dar nerado savo vietų, o dviračių remonto darbai jau vyksta.
Senają Veloklinikos vietelę apleidom, bei naująją įsirengėm greičiau nei per tris dienas, o tai pavyko padaryti tik draugų dėka. Norėčiau gal kiek senamadiškai Zigmanto, Leono bei savo vardu preikšti padėką visiems prisidėjusiems:

Kaziui už nudažytą sieną ir visokeriopą pagalbą.
Robiui už įvairiausių konstravimo problemų sprendimą, bei sienos dažymą.
Aušrinei ir Kotrynai už visokeriopus švaros darbus bei vakarėlio vaišių ruošimą.
Eimantui už 24/7 darbo savaitę ir pasiaukojimą.
Aurimui už atkaklų pjovimo bei gręžimo mokymąsi.
Giedrei už nuostabų Veloklinikos gėlių darželį.
Lorenui ir Romui už pirmosios dienos pagalbą.
Gedui, Kristinai bei Eglei už smulkius bet svarbius įsikūrimo darbus.

Kaip atrodė įtemptas, itin daug problemų sprendimų pareikalavęs dviračių serviso persikėlimas žiūrėkite šioje Kazio foto medžioklėje: